AUTO@ klubo portalas Lietuvos automobilistams
   











   










  AUTO@ klubo portalas » Verta žinoti » Teisinė bazė  

   Teisinė bazė   
 
  
Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo
 

LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIO KOMISARO
Į s a k y m a s

 

DĖL POLICIJOS PATRULIŲ VEIKLOS INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO

2002 m. gruodžio 24 d. Nr. 660
Vilnius

Siekdamas reglamentuoti bei tinkamai organizuoti policijos patrulių veiklą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 90-2777) reikalavimais:

1. T v i r t i n u pridedamą Policijos patrulių veiklos instrukciją.

2. P r i p a ž į s t u netekusiomis galios Policijos patrulių veiklos instrukciją, patvirtintą policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 45, ir Kelių policijos patrulinės tarnybos veiklos instrukciją, patvirtintą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 99.

3. Į p a r e i g o j u šalies policijos įstaigų vadovus iki 2003 m. balandžio 1 d. organizuoti visų policijos patrulių tarnybinius mokymus, kuriuos baigti įskaitų laikymu, atsižvelgiant į naujos instrukcijos reikalavimus.

4. P a v e d u įsakymo vykdymo kontrolę Lietuvos viešosios policijos biurui.

5. S k e l b i u įsakymą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.  

6. Įsakymas įsigalioja nuo 2003 m. balandžio 1 d.

Policijos generalinis komisaras                      Vytautas Grigaravičius

______________

PATVIRTINTA
policijos generalinio komisaro
2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660

 

POLICIJOS PATRULIŲ VEIKLOS INSTRUKCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Policijos patrulių veiklos instrukcija (toliau – instrukcija) nustato policijos patrulių veiklos organizavimą bei vykdymą.

2. Policijos patruliai savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, vidaus reikalų ministro, policijos generalinio komisaro įsakymais, teritorinių ir specializuotų policijos įstaigų vadovų įsakymais ir kitais teisės aktais bei šia instrukcija.

Šia instrukcija vadovaujasi visi policijos pareigūnai, organizuojantys ir vykdantys policijos patrulių veiklą.

3. Pagrindinės šioje instrukcijoje vartojamos sąvokos ir terminai:

3.1. Policijos patrulių padaliniai – policijos įstaigų struktūriniai padaliniai, kurie turimomis pajėgomis ir priemonėmis užtikrina policijos patruliams keliamų uždavinių vykdymą, taikant ir vykdant įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas.

3.2. Policijos patrulis (toliau – patrulis) – tai vienas (išimtiniais atvejais), du ar daugiau policijos pareigūnų, patruliuojančių sektoriuje, maršrute ar poste.

3.3. Patruliavimas – veikla, kuria patruliai užtikrina jiems keliamų uždavinių vykdymą nustatytuose patruliavimo sektoriuose, maršrutuose ar postuose.

3.4. Viešasis patruliavimas – veikla, kuria patruliai, patruliuodami specialiomis spalvomis nudažytais ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtais automobiliais, motociklais, kitomis transporto priemonėmis ar pėsčiomis, dėvėdami policijos pareigūnų uniformą, užtikrina jiems keliamų uždavinių vykdymą nustatytuose patruliavimo maršrutuose.

3.5. Neviešasis patruliavimas – veikla, kuria patruliai, patruliuodami specialiomis spalvomis nenudažytais ir policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtais automobiliais, motociklais, kitomis transporto priemonėmis ar pėsčiomis, dėvėdami policijos pareigūnų uniformą arba civilinius drabužius, užtikrina jiems keliamų uždavinių vykdymą nustatytuose patruliavimo maršrutuose.

3.6. Mišrusis patruliavimas – kai patruliuojama vienu metu naudojantis viešojo ir neviešojo patruliavimo būdais.

3.7. Patruliavimo sektorius (toliau – sektorius) – prižiūrimos teritorijos dalis, kurioje nustatytu maršrutu patruliuoja patrulis.

3.8. Policijos postas – apibrėžta teritorija, objektas arba vieta, kurioje patruliai vykdo nustatytas užduotis.

3.9. Patruliavimo maršrutas (toliau – maršrutas) – nustatytas patruliavimo kelias patruliavimo sektoriuje arba poste.

3.10. Nušalinimas nuo transporto priemonės vairavimo – teisėto policijos pareigūno reikalavimo asmeniui išlipti iš transporto priemonės įvykdymas siekiant neleisti jam toliau vairuoti transporto priemonės.

3.11. Saugomasis objektas – objektas, kuriame įrengta apsauginė signalizacija, ir (arba) policijos postas, iš kurio gavus pavojaus signalą, reaguojama policijos pajėgomis.

3.12. Stebimasis objektas – objektas, kurio apsauginės signalizacijos būklė yra stebima centralizuoto stebėjimo sistemomis, o gavus aliarmo signalą reaguojama policijos pajėgomis arba pranešama fizinio ar juridinio asmens nurodytam adresatui.

3.13. Ekipuotė – patrulio pareigūno aprangos, ginklų, policijos specialiųjų ir kitų priemonių visuma, būtina patruliavimui ar kitoms užduotims vykdyti.

3.14. Pažeidėjo pristatymas – asmens, padariusio (arba įtariamo padarius) teisės pažeidimą, pristatymas į teritorinę ar specializuotą policijos įstaigą (toliau – policijos įstaiga) arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas įstatymų nustatyta tvarka.

3.15. Dalinė asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas – paviršutinis asmens drabužių apieškojimas ir daiktų patikrinimas, atliekamas iškart po sulaikymo, siekiant surasti daiktus ar dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis ar tiesioginis objektas arba gali turėti reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, taip pat siekiant išvengti šių daiktų panaudojimo pasipriešinimo policijos pareigūnui, jo užpuolimo ar asmens, įtariamo padarius teisės pažeidimą, susižalojimo arba pabėgimo atveju.

3.16. Policijos specialioji operacija – vieno arba kelių policijos padalinių suderintų veiksmų visuma, siekiant įvykdyti nustatytą užduotį.

4. Patrulių uždaviniai:

4.1. žmogaus teisių ir laisvių apsauga;

4.2. viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas;

4.3. neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių;

4.4. nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija ir atskleidimas;

4.5. eismo priežiūra;

4.6. objektų ir kito asmeninio, visuomeninio ar valstybinio turto apsauga.

5. Patrulių pajėgas sudaro:

5.1. specializuotų ir teritorinių policijos įstaigų policijos patrulių padaliniai (rinktinės, kuopos, būriai, grandys);

5.2. kiti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos pareigūnai, policijos mokymo įstaigų studentai ir klausytojai, policijos rezervas, policijos rėmėjai ir kiti visuomeninių organizacijų nariai bei kariuomenė, teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti į pagalbą policijai.

6. Policijos patrulių rūšys:

6.1. pėsčiasis patrulis (PP);

6.2. pėsčiasis patrulis kinologas (PPK);

6.3. patrulis su automobiliu (AP);

6.4. patrulis kinologas su automobiliu (APK);

6.5. patrulis su motociklu ar motoroleriu (MP);

6.6. patrulis su dviračiu (DP);

6.7. patrulis su kateriu (PK);

6.8. patrulis su vandens motociklu (PVM);

6.9. raitasis patrulis (RP);

6.10. patrulis su sraigtasparniu (SP).

7. Patrulių priemones sudaro:

7.1. patruliniai automobiliai, motociklai, dviračiai, kateriai, vandens motociklai, sraigtasparniai ir kitos transporto priemonės;

7.2. šaunamieji ginklai ir policijos specialiosios priemonės;

7.3. matavimo prietaisai – ruletės, alkoholio kiekio matuokliai, dujų analizatoriai, greičio, stiklų skaidrumo matavimo ir kiti prietaisai, padedantys nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) ar kitokius teisės pažeidimus;

7.3.1. galima naudoti tik tuos matavimo prietaisus, kurie nustatyta tvarka oficialiai įteisinti ir kuriems atliktos būtinos metrologinės patikros;

7.3.2. naudodami matavimo prietaisus, patruliai turi turėti jų metrologinių patikrų liudijimų originalus arba policijos įstaigoje patvirtintas kopijas ir pateikti jas teisės pažeidėjams, jeigu jie to prašo. Pažeidimui nustatyti naudotų matavimo prietaisų paklaidos, nurodytos patikros liudijime, įrašomos protokole (baudos kvite prietaiso paklaida nurodoma tada, kai, įvertinus paklaidą pažeidėjo naudai, pakinta pažeidimo esmė);

7.4. apšvietimo (nešiojami ir stacionarūs prožektoriai) priemonės;

7.5. ryšio ir signalizacijos priemonės;

7.6. atitvėrimo priemonės – plastikinė juosta su užrašu „STOP POLICIJA“ ar kitu užrašu, plastikiniai kūgio formos ženklai, KET nustatyti draudžiamieji kelio ženklai „POLICIJA“, atitvėrimo stovai ar kiti daiktai, nurodantys, kad be policijos leidimo patekti į atitvertą išvardytomis priemonėmis teritoriją yra draudžiama;

7.7. vilktys, nestacionarūs kelio ženklai;

7.8. techninės priemonės – kompiuteriai, garso ir vaizdo įrašymo ir atkūrimo bei kitos priemonės, naudojamos nustatant ir fiksuojant padarytus teisės pažeidimus, autoavarijų ir kitų įvykių vietas, pėdsakus, liudytojų parodymus ir kitus faktinius duomenis, turinčius reikšmės administracinei ar baudžiamajai bylai teisingai išnagrinėti, ir kitais atvejais.

II. POLICIJOS PATRULIŲ VEIKLOS NUOSTATOS

8. Kiekvienas patrulio pareigūnas privalo išmanyti, žinoti ir gebėti:

8.1. teisės aktus, reglamentuojančius patrulių veiklą, žmogaus teises ir laisves, viešąją tvarką, transporto ir pėsčiųjų eismą, ir kitus teisės aktus, kurių išmanymas ir žinojimas būtinas patruliams keliamiems uždaviniams tinkamai vykdyti;

8.2. tarnybos vykdymo uždavinius, tvarką, taktiką ir metodus;

8.3. ryšio palaikymo tvarką ir naudojimosi ryšio priemonėmis taisykles;

8.4. patruliavimo sektoriuje, maršrute, poste ar šalia jo esančias gatves, skersgatvius, pereinamus kiemus, visuomeninio transporto stoteles, taksi stovėjimo vietas, taip pat žmonių susibūrimo vietas – parkus, skverus, stadionus, teatrus, kino teatrus, restoranus, kavines, barus, viešbučius, turgavietes, stotis ir kitas vietas bei jų darbo tvarką;

8.5. artimiausias policijos, sveikatos priežiūros, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, krašto apsaugos, švietimo, kardomojo kalinimo, visuomeninių organizacijų įstaigas, užsienio šalių diplomatines atstovybes, valstybės institucijas, jūrų, oro uostus ir kitus ypatingo dėmesio reikalaujančius objektus;

8.6. vietas, kuriose gali būti verčiamasi prostitucija, nelegalia alkoholio gamyba ir prekyba, tabako gaminių prekyba, narkotikų gamyba bei platinimu bei daromi kiti teisės pažeidimai;

8.7. transporto priemonių, jų vairuotojų ir krovinių dokumentų tikrinimo tvarką;

8.8. pavojingų ir stambiagabaričių krovinių pervežimo taisykles;

8.9. eismo organizavimo pagrindus bei organizacijas, į kurias reikia kreiptis nustačius jo trūkumus;

8.10. eismo reguliavimo gestų tipinį sąrašą ir jų atlikimo tvarką (14 priedas);

8.11. kriminalistikos pagrindus;

8.12. vairuotojų pažymėjimų išdavimo ir transporto priemonių registracijos tvarką bei valstybinių numerio ženklų, išduodamų Lietuvoje, rūšis;

8.13. kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo tvarką ir reikalingą dokumentaciją;

8.14. užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir jų pareigūnų teisinį statusą, kitų užsieniečių ir asmenų, neturinčių pilietybės, KET ir kitų teisės pažeidimų įforminimo ypatybes;

8.15. raštvedybos pagrindus;

8.16. pirmosios medicinos pagalbos suteikimo pagrindus;

8.17. policijos saugomus objektus;

8.18. savarankiškai pasirinkti patruliavimo taktiką pagal susidariusią situaciją.

9. Patruliams, vykdantiems eismo priežiūrą, keliami šie papildomi reikalavimai:

9.1. baigti kursus pagal specialią parengimo programą;

9.2. turėti teisę vairuoti ne mažiau kaip „A“ ir „B“ kategorijų transporto priemones;

9.3. turėti leidimą vairuoti specialiąsias transporto priemones su specialiais garso ir šviesos signalais (reikalavimas taikomas visiems patruliams, vairuojantiems specialiąsias transporto priemones su specialiais garso ir šviesos signalais);

9.4. būti susipažinusiems su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis, išlaikiusiems įskaitą ir mokėti šiais prietaisais naudotis;

9.5. mokėti įforminti KET pažeidimų ir autoavarijų dokumentus.

10. Mobiliųjų padalinių kelių patruliams, vykdantiems eismo priežiūrą magistraliniuose keliuose, keliami šie papildomi reikalavimai:

10.1. turėti teisę vairuoti ne mažiau kaip „A“, „B“ ir „C“ kategorijų transporto priemones;

10.2. išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius migraciją, aplinkosaugą bei krovinių gabenimo kelių transporto priemonėmis kontrolę;

10.3. išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius vairuotojų darbo ir poilsio režimo nustatymą, bei mokėti patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis;

10.4. mokėti tikrinti kelių transporto priemonių masę;

10.5. rekomenduotina turėti užsienio kalbos (anglų, vokiečių, rusų) pagrindus.

III. POLICIJOS PATRULIŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

11. Policijos įstaigų ir šių įstaigų policijos patrulių padalinių vadovai atsako už patrulių veiklos organizavimą pavaldžiose įstaigose ir padaliniuose.

Pagal savo pareiginę kompetenciją jie privalo:

11.1. panaudoti visas turimas veiklos organizavimo priemones policijos patruliams keliamiems uždaviniams vykdyti;

11.2. rūpintis patrulių kvalifikacijos tobulinimu, diegti pažangią patirtį ir tobulesnes technines priemones;

11.3. komplektuoti policijos patrulių padalinius iš pareigingų, turinčių atitinkamą išsilavinimą, fiziškai tvirtų, sąžiningų pareigūnų, vadovauti pareigūnų tarnybiniam, koviniam, fiziniam parengimui; auklėti pareigūnus dėmesingai ir mandagiai elgtis su žmonėmis;

11.4. užtikrinti nuolatinį bendradarbiavimą su kitais policijos įstaigų padaliniais, valstybinėmis institucijomis bei visuomene;

11.5. asmeniškai ar per įgaliotus pareigūnus kontroliuoti patrulių veiklą, priemonių naudojimą bei priežiūrą;

11.6. keičiantis operatyvinei padėčiai, užtikrinti operatyvaus pajėgų valdymo organizavimą;

11.7. užtikrinti tikslią ir objektyvią patrulių veiklos apskaitą, analizę ir įvertinimą;

11.8. organizuoti patrulių veiklai būtiną materialinį aprūpinimą.

12. Patrulių veiklos organizavimą sudaro:

12.1. sektorių, maršrutų ir postų juose nustatymas, atsižvelgiant į prižiūrimos teritorijos kriminogeninę ir avaringumo būklę;

12.2. sprendimas apie pajėgų ir priemonių išdėstymą bei panaudojimą tarnybos pamainai, parai ar atitinkamam laikotarpiui;

12.3. bendradarbiavimo ir ryšio nustatymas tarnybos metu, patrulių valdymas;

12.4. patrulių parengimas tarnybai ir instruktažas;

12.5. tarnybos atlikimo kontrolės ir rezultatų apskaitos tvarkos nustatymas.

13. Policijos patrulių padalinių pareigybių skaičiaus keliamiems uždaviniams tinkamai vykdyti poreikį nustato policijos įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į teritorinių policijos įstaigų struktūrinių padalinių ir pareigybių steigimo normatyvus, prižiūrimos teritorijos plotą, gyventojų skaičių ir tankumą, turizmo infrastruktūrą, policijos stebimųjų (saugomųjų) objektų skaičių, kelių ilgį, eismo sąlygų intensyvumą, avaringumo būklę ir kitas ypatybes bei veiksnius, turinčius įtakos kriminogeninei situacijai.

14. Vadovavimas patruliams turi užtikrinti objektyviausią pajėgų ir priemonių konkrečioms užduotims vykdyti išdėstymą, jų valdymą, kontrolę, aktyvumą ir efektyvumą užkardant ir išaiškinant teisės pažeidimus.

15. Policijos patrulių padalinio vadovas vadovauja padaliniui asmeniškai ar per jo įgaliotus pareigūnus. Jis privalo žinoti, kur ir kokiu būdu patruliuoja pareigūnai, siekti tikslaus ir teisingo jų tarnybinių pareigų atlikimo. Patruliams tarnybos metu operatyviai vadovauja policijos įstaigos budėtojas ar policijos patrulių padalinio budėtojas (toliau – budėtojas).

16. Tarnybos metu patrulis pavaldus policijos įstaigos, policijos įstaigos viešosios policijos, policijos patrulių padalinio vadovams, atsakingam už policijos įstaigos padalinių paros tarnybą pareigūnui, budėtojui. Tik šie pareigūnai gali nušalinti nuo tarnybos bet kurį patrulio pareigūną teisės aktų nustatyta tvarka.

Patruliui, kurį sudaro du ir daugiau pareigūnų, vadovauja vyresnysis pareigūnas, kurį skiria patrulių pamainos tarnybą organizuojantis pareigūnas. Patrulio vyresnysis atsako už tikslų nustatytos tarnybos tvarkos ir užduočių vykdymą, patikėtų priemonių tinkamą naudojimą.

17. Patrulių apginklavimo, instruktažo, patruliavimo ir atsiskaitymo už darbo rezultatus tvarką ir laiką nustato policijos įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į tarnybos laiką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

18. Tarnybos laikas, vieta ir trukmė nustatomi taip, kad patrulių skaičius būtų didžiausias tuo paros laiku ir tose vietose, kur dažniausiai padaromi teisės pažeidimai, arba kai numatoma galimybė, kad gali kilti veiksniai, galintys kelti grėsmę visuomenės saugumui.

19. Policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas pareigūnas turi teisę išimtiniais atvejais pratęsti patrulių tarnybos laiką, tai kompensuodamas teisės aktų nustatyta tvarka.

20. Tarnybos atlikimo metu turi būti numatyta pertrauka pareigūnams pavalgyti ir pailsėti, taip pat papildomos poilsio pertraukos. Jos suteikiamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

21. Skiriant pareigūnus vykdyti konkrečias užduotis, atsižvelgiama į jų profesinį pasirengimo lygį, fizinę būklę, moralines savybes ir kitus duomenis, kurie geriausiai atitinka tarnybos atlikimo sąlygas ir užtikrina sėkmingą užduoties įvykdymą.

22. Patruliuoti nustatytame sektoriuje ar maršrute turi būti skiriami ne mažiau kaip du pareigūnai. Išimtiniais atvejais, kai vykdomos specialios užduotys (eskortavimas, lydėjimas, darbas prie mokyklų, eismo reguliavimas ir pan.), objektų apsauga, patruliuojama su tarnybiniu šunimi ar kitos užduotys, policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto pareigūno sprendimu patruliuoti gali būti skiriamas vienas pareigūnas.

23. Patruliuojant dėvima nustatyto pavyzdžio uniforminė apranga, tačiau išimtiniais atvejais ir tik policijos įstaigos vadovo leidimu ar gavus jo nurodymą patruliuoti galima dėvint civilinius drabužius. Apie tai pažymima tarnybos žurnale.

24. Patruliavimas gali būti viešasis, neviešasis ir mišrusis.

25. Konkretų patruliavimo būdą nustato policijos įstaigos ar policijos patrulių padalinio vadovas (nustačius neviešąjį ar mišrųjį patruliavimo būdą apie tai pažymima tarnybos žurnale).

26. Patruliuoti tarnybinės transporto priemonės parenkamos pagal numatomą patruliavimo būdą (viešasis, neviešasis ar mišrusis):

26.1. viešai patruliuoja uniformuoti patruliai su specialiomis spalvomis dažytomis ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtomis tarnybinėmis transporto priemonėmis ir pėsčiomis;

26.1.1. patruliuodami viešai patruliai vykdo viešosios tvarkos ir eismo stebėjimą bei kontrolę vizualiai arba techninėmis priemonėmis;

26.2. neviešai patruliuojama tarnybinėmis transporto priemonėmis, nenudažytomis specialiomis spalvomis ir nepažymėtomis policijos skiriamaisiais ženklais (patruliuoja uniformuoti patruliai arba patruliai, vilkintys civilinius drabužius), ir pėsčiomis;

26.2.1. kontrolė vykdoma ar teisės pažeidimai fiksuojami nenudažytose specialiomis spalvomis ir nepažymėtose policijos skiriamaisiais ženklais tarnybinėse transporto priemonėse įmontuotomis arba nestacionariomis techninėmis priemonėmis bei vizualiai;

26.3. mišrusis patruliavimas organizuojamas vienu metu patruliuojant dviem tarnybinėmis transporto priemonėmis, iš kurių viena yra specialiomis spalvomis dažyta ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėta, o antra – nenudažyta specialiomis spalvomis ir nepažymėta policijos skiriamaisiais ženklais.

27. Mišrusis patruliavimas gali būti organizuojamas vienu metu patruliuojant specialiomis spalvomis dažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėta tarnybine transporto priemone ir pasitelkiant pėsčiuosius arba turinčius dviračius patrulius, vilkinčius civilinius drabužius.

28. Patrulio maršruto ilgis nustatomas atsižvelgiant į patrulių skaičių, konkretaus sektoriaus arba posto ypatybes, kriminogeninę situaciją ar specialių užduočių vykdymą.

Patrulio maršruto ilgis: pėsčiojo – iki 3 km, automobiliu – iki 10 km, motociklu – iki 6 km, dviračiu – iki 3 km, kateriu arba vandens motociklu – iki 10 km (atsižvelgiant į vandens telkinį), raitojo – iki 4 km.

Vykdant eismo priežiūrą keliuose, maršruto ilgį nustato ir tvirtina policijos įstaigos vadovas.

29. Patrulių tarnybos pamainų keitimas vyksta iš anksto nustatytoje vietoje ir numatyta tvarka. Esant būtinumui, patikrinama sektoriaus ar posto teritorija. Apie patikrinimo metu nustatytus trūkumus, gedimus ar kitus pasikeitimus, kurie galėjo būti teisės pažeidimo ar kito įvykio padarinys, būtina nedelsiant pranešti budėtojui.

Apie pamainų pasikeitimą arba atvykimą į maršrutą pranešama budėtojui ir pažymima policijos patrulių pajėgų ir priemonių paskirstymo žurnale (toliau – tarnybos žurnalas) (1 priedas).

30. Jei patrulio pamainos keičiamos sektoriuje, maršrute arba poste, baigianti tarnybą patrulio pamaina gali palikti sektorių, maršrutą arba postą tik atvykus naujai pamainai arba leidus budėtojui.

31. Radijo ryšiu budėtojo kviečiamas patrulis turi atsakyti pranešdamas buvimo vietą ir vykdyti jo teisėtus nurodymus.

32. Patrulio pareigūnams palikti sektorių, maršrutą ar postą galima tik pranešus budėtojui ir gavus jo leidimą šiais atvejais:

32.1. gavus pareigūnų, nurodytų 16 punkte, nurodymą ar leidimą;

32.2. siekiant užkardyti ar nutraukti daromą teisės pažeidimą;

32.3. persekiojant ieškomus ar įtariamus padarius teisės pažeidimus asmenis, vairuotojus, kurie nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ar pasitraukė iš autoavarijos vietos;

32.4. įstatymų nustatyta tvarka sulaikant ir pristatant į policijos įstaigą asmenis ir (ar) transporto priemones;

32.5. ginant užpultus asmenis;

32.6. suteikiant pagalbą asmenims, nukentėjusiems teisės pažeidimų, stichinių nelaimių, nelaimingų atsitikimų metu arba staiga susirgusiems ar esantiems bejėgiškos būklės viešose vietose;

32.7. suteikiant pagalbą specialiosioms tarnyboms gesinant gaisrą;

32.8. apsaugant įvykio vietą;

32.9. kai patiems reikalinga medicinos pagalba;

32.10. pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu;

32.11. kai reikia imtis skubių priemonių pašalinti eismo kliūtis ir kitus pavojus.

33. Patrulio pareigūnams tarnybos metu draudžiama:

33.1. perduoti ar atiduoti savo šaunamąjį ginklą ir (ar) šaudmenis asmenims ar pareigūnams, išskyrus pareigūnus, nurodytus 16 punkte, teisės aktų nustatyta tvarka;

33.2. pažeisti naudojimosi radijo ryšio priemonėmis taisykles, išjungti radijo stotį;

33.3. patrulių priemones naudoti ne pagal paskirtį;

33.4. palikti patrulinį transportą be priežiūros, neužtikrinus jo saugumo įrengtomis apsaugos sistemomis;

33.5. miegoti;

33.6. rūkyti einant arba nenustatytose vietose;

33.7. daryti pertrauką pavalgyti ir pailsėti nenumatytu laiku, nepranešus budėtojui;

33.8. gerti alkoholinius gėrimus ar būti apsvaigusiems nuo alkoholio ar kitokių svaigiųjų medžiagų.

34. Siekdami išvengti netikėto užpuolimo, patruliai privalo būti budrūs ir dėmesingi, imtis savisaugos priemonių.

35. Kaip vieną iš priemonių aplinkinių asmenų dėmesiui atkreipti pareigūnas gali naudoti švilpuką.

36. Patruliams ne rečiau kaip du kartus per mėnesį (po 2 akademines valandas) policijos įstaigos vadovo patvirtintomis temomis turi būti organizuojami tarnybiniai mokymai, kurių metu supažindinama su naujais teisės aktais, analizuojami veiklos rezultatai ir trūkumai, avaringumas, autoavarijų įforminimo dokumentai, administracinio poveikio priemonių taikymo praktika, asmenų nusiskundimai ir kita. Šių mokymų metu taip pat turi būti organizuojamos taktikos, fizinio bei kovinio parengimo pratybos.

IV. POLICIJOS PATRULIŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO KONTROLĖ

37. Patrulių veiklos kontrolės tvarką nustato policijos įstaigų ir šių įstaigų policijos patrulių padalinių vadovai.

38. Patrulių veiklos organizavimą ir vykdymą gali tikrinti Policijos departamento, specializuotų ir teritorinių policijos įstaigų pareigūnai, pateikę nustatyto pavyzdžio įgaliojimą tikrinti tarnybą. Patrulių, saugančių objektus, tarnybą turi teisę kontroliuoti ir tų objektų administracijos vadovai arba jų įgalioti asmenys kartu su apsaugą vykdančių padalinių vadovais ar jų įgaliotais pareigūnais.

39. Analizuojant patrulių veiklą, jų darbo organizavimą turi būti tikrinama:

39.1. patrulių pajėgų ir priemonių išdėstymo ir panaudojimo tinkamumas;

39.2. instruktažų kokybė;

39.3. patrulių valdymo operatyvumas ir tikslumas, informacijos apie operatyvinės padėties pasikeitimus pateikimo laikas ir tikslumas;

39.4. patrulių tarnybos kokybė, aktyvumas užtikrinant viešąją tvarką, užkardant bei išaiškinant teisės pažeidimus;

39.5. bendradarbiavimas su kitais policijos įstaigų padaliniais, valstybės ar savivaldybių institucijomis bei visuomene;

39.6. teisėtumo ir drausmės laikymasis;

39.7. tarnybinės dokumentacijos tvarkymo teisingumas.

40. Patrulių tarnybos tikrinimas gali būti atviras arba slaptas. Tikrinama įvairiu paros laiku atsižvelgiant į policijos įstaigos arba policijos įstaigos policijos patrulių padalinių vadovų įsakymu nustatytą minimalų patikrinimų skaičių per savaitę ar mėnesį.

41. Policijos įstaigos, policijos įstaigos viešosios policijos, policijos patrulių padalinių vadovai turi atlikti atvirus patikrinimus ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, o slaptus – ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

42. Patrulių tarnybos patikrinimo metu turi būti tikrinama:

42.1. ar patrulis yra paskirtame sektoriuje, maršrute ar poste; jei jo nėra, tikrintojas privalo nedelsdamas informuoti budėtoją ir nustatyti nebuvimo priežastis;

42.2. kaip patrulio pareigūnai žino padėtį sektoriuje, maršrute ar poste, ypač atkreipiant dėmesį į galimas teisės pažeidimų vietas; ar išmano savo teises ir pareigas, įstatymais nustatytas prievartos ir šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygas ir tvarką;

42.3. kaip patruliai atlieka tarnybines pareigas, jų išvaizda, turima ekipuotė, dokumentacija, elgesys su asmenimis, patrulinio transporto komplektacija, tvarkingumas;

42.4. kokius įvykius patrulis užfiksavo tarnybos metu ir kokių priemonių ėmėsi.

43. Patrulio vyresnysis iš atvykusių patikrinti tarnybą ir neprisistačiusių asmenų, jeigu jų nepažįsta iš matymo, prisistatęs jiems turi pareikalauti tarnybinio pažymėjimo ir įgaliojimo tikrinti tarnybą. Įsitikinęs patikrinimo teisėtumu, patrulio vyresnysis bei kiti pareigūnai atsako į tikrintojų pateiktus klausimus.

Tikrintojui, turinčiam įgaliojimą tikrinti tarnybą, pareikalavus, pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą.

44. Draudžiama tikrinti patrulio tarnybą mėginant atimti šaunamąjį ginklą ar specialiąsias priemones, inscenizuojant teisės pažeidimus ir kitokiais būdais, galinčiais sukelti nelaimingų atsitikimų ar kitų žalingų padarinių.

45. Slapto tikrinimo metu tikrintojas slapta stebi tikrinamuosius. Esant būtinumui tikrintojas gali naudoti garso ir vaizdo įrašymo priemones. Nustačius šiurkščius tarnybos pažeidimus arba kai tikrinamam patruliui reikalinga pagalba, tikrintojas nutraukia slaptą stebėjimą, prisistato patruliui, nurodo ir pareikalauja pašalinti nustatytus trūkumus arba suteikia atitinkamą pagalbą. Apie slapto tikrinimo rezultatus tikrintojas surašo tarnybinį pranešimą ir pateikia policijos įstaigos vadovui.

46. Pareigūnai, tikrinantys darbą slaptai, turi atkreipti dėmesį į:

46.1. darbo organizavimą maršrute (poste, sektoriuje);

46.2. tarnybos formas ir būdus, kuriais nustatomi teisėtvarkos pažeidimai;

46.3. patrulių elgesį su teisės pažeidėjais;

46.4. ar teisingai stabdomos transporto priemonės, ar pagrįstai taikomos administracinio poveikio priemonės KET pažeidėjams;

46.5. ar veiksmingai naudojamos techninės matavimo priemonės, ar sugebama reguliuoti eismą;

46.6. eismo dalyvių drausmę;

46.7. tarnybinės drausmės ir uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimus, ekipuotę.

47. Įtaręs patrulį darant tarnybos pažeidimus tikrintojas nedelsdamas informuoja vieną iš pareigūnų, nurodytų 16 punkte, kuris gali patrulį nušalinti nuo tarnybos.

48. Tikrintojas, nustatęs patrulių tarnybos organizavimo ar atlikimo trūkumų, privalo nedelsdamas imtis priemonių juos pašalinti.

49. Patrulio tarnybos atviro patikrinimo rezultatus tikrintojas įrašo į pareigūno tarnybinę knygelę (2 priedas) ir tarnybos žurnalą.

50. Tikrinimo metu nustatyti teigiami ir neigiami tarnybos atlikimo atvejai analizuojami instruktažų metu, o policijos įstaigos ar policijos patrulių padalinio mastu – kartą per mėnesį tarnybinių mokymų metu.

V. PATRULIŲ PASIRENGIMAS BEI PERENGIMAS TARNYBAI IR INSTRUKTAŽAS

51. Atvykęs į tarnybą patrulio pareigūnas privalo pasirašyti tarnybos žurnale.

52. Patrulio pareigūnas, vykstantis patruliuoti, privalo turėti:

52.1. pažymėjimus:

52.1.1. tarnybinį;

52.1.2. vairuotojo bei suteikiantį teisę vairuoti transporto priemones su specialiais garso ir šviesos signalais (patrulio pareigūnams, kuriems suteikta tokia teisė);

52.2. tarnybinę knygelę, rašymo priemonę, patrulio sektoriaus, posto bei jame numatyto (-ų) maršruto (-ų) kortelę, kurioje turi būti nurodyta sektoriaus ar posto ribos, patruliavimo maršrutas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti valstybinės reikšmės ir rizikos objektai, kiti sektoriaus ar posto ypatumai;

52.3. radijo ar kitokią (-ias) ryšio priemonę (-es) (nustato policijos įstaigos viešosios policijos ar policijos patrulių padalinio vadovas);

52.4. šaunamąjį ginklą;

52.5. specialiąsias priemones;

52.6. švilpuką;

52.7. nešiojamą elektrinį žibintuvėlį;

52.8. šviesą atspindinčią liemenę patruliavimui tamsiu paros metu.

53. Patrulio pareigūnas, vykdantis eismo saugumo užtikrinimo funkcijas, privalo turėti:

53.1. administracinių teisės pažeidimų protokolų blankus;

53.2. baudos kvitų knygelę;

53.3. transporto priemonių paėmimo protokolų blankus;

53.4. transporto priemonių techninės apžiūros aktų blankus (5 priedas);

53.5. KET pažeidimų apskaitos kortelių blankus;

53.6. KET knygelę;

53.7. autoavarijų vietos schemų blankus;

53.8. transporto priemonių priverstinio nuvežimo aktų ir pranešimų apie transporto priemonės važiuoklės užblokavimą blankus;

53.9. Administracinių teisės pažeidimų kodeksą arba išrašus iš jo;

53.10. reguliuotojo lazdelę arba skritulį su raudonu atšvaitu;

53.11. kitas būtinas priemones, atsižvelgiant į tarnybos ypatybes.

54. Policijos patruliai prieš vairuodami tarnybinius automobilius privalo įsitikinti, kad jie yra tvarkingi ir sukomplektuoti (automobilyje turi būti pirmosios medicinos pagalbos priemonės, avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas, vilktis, radijo stotis, techniniai prietaisai, autoavarijos vietos atitvėrimo priemonės (piramidės, atitvėrimo stovai ir plastikinė juosta su užrašu „STOP POLICIJA“ ar kitu užrašu, ruletės, guminės pirštinės). Taip pat patikrinti, ar transporto priemonėje nėra pašalinių daiktų. Apie pastebėtus trūkumus informuoti vadovus.

55. Pareigūnus instruktuoja policijos įstaigos, policijos įstaigos viešosios policijos, policijos patrulių padalinio vadovas arba jų paskirtas pareigūnas, taip pat kitų policijos padalinių pareigūnai pagal policijos įstaigos, viešosios policijos arba policijos patrulių padalinio vadovo iš anksto patvirtintą grafiką.

56. Instruktažas turi vykti ne ilgiau kaip 30 minučių.

57. Instruktuojantis pareigūnas privalo:

57.1. tinkamai pasirengti instruktažui:

57.1.1. išanalizuoti ir įvertinti esamą operatyvinę padėtį bei praėjusios paros ar kito laikotarpio tarnybos atlikimo ypatumus;

57.1.2. išsamiai susipažinti su patrulių uždaviniais ir funkcijomis;

57.1.3. žinoti tarnybos tvarką kiekviename sektoriuje, maršrute ar poste;

57.2. nustatyti ir pranešti patruliams ryšio palaikymo tvarką;

57.3. įsitikinti, ar pareigūnai yra pasirengę atlikti tarnybą; nurodyti pašalinti nustatytus trūkumus;

57.4. patikrinti, kaip pareigūnai žino policijos pareigūno teises, pareigas ir atsakomybę, šaunamųjų ginklų, psichinės ir fizinės prievartos panaudojimo sąlygas ir tvarką;

57.5. pranešti tarnybos užduotį, jos vykdymo tvarką, metodus ir priemones;

57.6. paskelbti patrulių tarnybos atlikimo laiką ir vietą;

57.7. išaiškinti patrulių pamainų keitimosi tvarką;

57.8. paskelbti praėjusios paros ar kito laikotarpio tarnybos atlikimo rezultatus, išanalizuoti klaidas ir trūkumus, pateikti konkrečius teigiamus ir neigiamus pavyzdžius, išnagrinėti būdingiausius taktinius tarnybos atlikimo būdus (stebėjimas, teisės pažeidimų išaiškinimas pagal mažai pastebimas žymes, grupinių teisės pažeidimų užkardymas, pavojingų ginkluotų nusikaltėlių sulaikymas ir pan.);

57.9. pranešti ir užtikrinti, kad patruliai tarnybos metu turėtų informacijos apie ieškomus asmenis ir daiktus, pavogtas transporto priemones (valstybinius numerio ženklus ir požymius);

57.10. pateikti kontrolinius klausimus ar situacijas ir įvertinti atsakymus;

57.11. pareikalauti laikytis teisėtumo ir tarnybinės drausmės;

57.12. išklausyti nusiskundimus, pasiūlymus, pageidavimus.

58. Baigęs instruktažą, instruktuojantis pareigūnas nurodo vykti į nustatytus sektorius, maršrutus ar postus.

59. Pareigūnai, atvykę atlikti tarnybos iš kitų policijos padalinių, instruktuojami ta pačia tvarka, o asmenys, atvykę padėti policijai iš kitų institucijų ar visuomeninių organizacijų, instruktuojami atsižvelgiant į jų uždavinius ir vykdomas funkcijas.

60. Patrulių tarnybos laikas skaičiuojamas nuo instruktažo pradžios ir baigiasi gavus budėtojo ar tiesioginio vadovo leidimą baigti tarnybą.

61. Patrulius instruktavęs pareigūnas apie tai privalo pažymėti tarnybos žurnale.

VI. PATRULIŲ VEIKLA UŽTIKRINANT VIEŠĄJĄ TVARKĄ

62. Patruliai, užtikrinantys viešąją tvarką patruliavimo sektoriuose ar postuose, privalo:

62.1. užkardyti ir ryžtingai nutraukti viešosios tvarkos ir kitus teisės pažeidimus bei nusikaltimus;

62.2. suteikti pagalbą nukentėjusiems ir bejėgiškos būklės asmenims;

62.3. nustačius vandentiekio, kanalizacijos, dujotiekio, apšvietimo ar ryšių linijų pažeidimus gatvėse ir kitose viešose vietose, taip pat pažeidimus ar kliūtis, trukdančias ir keliančias grėsmę saugiam eismui, pranešti budėtojui ir tolesnius veiksmus derinti su juo.

63. Patruliuojant ypač atkreipti dėmesį į:

63.1. įtartinai besielgiančius asmenis bei asmenis, stebinčius objektus, kuriuose laikomos materialinės vertybės, – bankus, parduotuves, sandėlius ir kitus, besidominčius objektų langais, durimis, užraktais, aptvėrimais, darbo režimu ir apsaugos organizavimu;

63.2. žmonių, ypač jaunimo, grupes, susirenkančias parkuose, kiemuose, laiptinėse ir kitose vietose; taip pat vengti neleistų ar neapgalvotų veiksmų, galinčių sukelti konfliktines situacijas, su jais;

63.3. vaikų žaidimo aikšteles bei kitas jų susibūrimo vietas ir jose esančius asmenis;

63.4. pastatų durų, vitrinų, langų, signalizacijos priemonių tvarkingumą;

63.5. įtartiną triukšmą ar kvapus, dūmų ar ugnies pasirodymą;

63.6. autobusų, traukinių ir kitas stotis, prieplaukas ir jų teritorijas, oro uosto prieigas.

64. Ypatingomis sąlygomis (stichinių nelaimių, gaisrų, katastrofų, epidemijų, epizootijų ir kitų ypatingų situacijų metu) patruliai vykdo specialiuose policijos įstaigos planuose numatytas užduotis, kuriomis siekiama užkardyti ir likviduoti žalingus padarinius, neleisti pasinaudoti susidariusia situacija teisės pažeidėjams, taip pat suteikia pagalbą nukentėjusiems asmenims.

VII. PATRULIŲ VEIKLA VYKDANT EISMO PRIEŽIŪRĄ

65. Patruliai, vykdantys eismo priežiūrą, privalo:

65.1. kontroliuoti, kaip eismo dalyviai vykdo KET reikalavimus;

65.2. prireikus reguliuoti transporto ir pėsčiųjų eismą;

65.3. kontroliuoti, ar gatvių bei kelių būklė ir jų remonto darbai atitinka saugaus eismo reikalavimus; esant neatitikimui, pranešti budėtojui;

65.4. kontroliuoti, kaip asmenys vykdo įstatymus, kitų teisės aktų dėl aplinkos apsaugos nuo žalingo transporto priemonių poveikio reikalavimus;

65.5. priimdami sprendimą įforminti KET ir kitų teisės pažeidimų dokumentus bei pažeidėjams taikydami administracinio poveikio priemones, įvertinti visas tokių pažeidimų aplinkybes;

65.6. pažeidėjams išaiškinti jų teises ir pareigas;

65.7. kontroliuoti transporto priemonių techninę būklę ir techninių apžiūrų atlikimo periodiškumą;

65.8. dalyvaudami policijos operacijose, surašydami protokolą arba skirdami vairuotojui baudą KET pažeidimo padarymo vietoje, būtinai sutikrinti transporto priemonės agregatų numerių ir įrašų registracijos dokumentuose atitikimą; kilus įtarimui, patikrinti, ar transporto priemonė ir ja vykstantys asmenys nėra policijos ieškomi;

65.9. esant būtinumui, eskortuoti ar lydėti užsienio delegacijas, sporto ar kitų renginių dalyvius, transporto priemones, kuriomis vežami žmonės, specialūs, stambiagabaričiai, pavojingi kroviniai;

65.10. stabdant transporto priemones, imtis visų atsargumo priemonių apsaugoti save ir kitus eismo dalyvius;

65.11. būti psichologiškai pasiruošus bendrauti su vairuotoju ir keleiviais, taip pat apsiginti, jeigu dėl jų neteisėtų veiksmų iškiltų pavojus policijos patrulių sveikatai ar gyvybei, bei deramai elgtis, jei bus pasikėsinta į jų garbę bei orumą;

65.12. nustatyta tvarka įforminti autoavarijų, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones;

65.13. pašalinti eismo kliūtis (sustojusi, sugedusi transporto priemonė, iškritęs krovinys ir kt.); jeigu šių kliūčių tuoj pat pašalinti neįmanoma, informuoti budėtoją ir pasirūpinti, kad jos būtų pašalintos arba pažymėtos bei aptvertos, organizuoti jų apvažiavimą;

65.14. teikti pagalbą eismo dalyviams;

65.15. užtikrinti sulaikytų ar pristatytų į policijos įstaigas asmenų teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų asmenims arba tiems, kurių būklė yra bejėgiška;

65.16. imtis visų galimų priemonių žmonėms ir asmens, valstybės, visuomeninių ar kitų organizacijų transporto priemonėms ir (ar) jose esančiam kroviniui gelbėti stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų bei kitų ypatingų situacijų atvejais;

65.17. radus ar priėmus iš asmenų rastus pamestus daiktus teisės aktų nustatyta tvarka pristatyti į policijos įstaigas tolesniam jų priėmimui, registravimui ir perdavimui.

66. Patrulis gali sustabdyti transporto priemonę, kai:

66.1. jos vairuotojas pažeidžia KET reikalavimus;

66.2. transporto priemonės išvaizda, techninė būklė, krovinio pritvirtinimas ar jo pervežimas akivaizdžiai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

66.3. reikia patikrinti vairuotojo ir transporto priemonės registracijos dokumentus, siekiant nustatyti ieškomus asmenis ir transporto priemones;

66.4. įtariama, kad vairuotojas pasišalino iš autoavarijos vietos arba jis ar keleiviai dalyvavo padarant nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą;

66.5. reikia patikrinti pervežamo krovinio dokumentus (pasverti krovinį);

66.6. reikia informuoti vairuotojus apie eismo sąlygų ypatybes ir pasikeitimus;

66.7. iškyla būtinybė suteikti pagalbą kitiems eismo dalyviams ar policijos patruliui pasinaudoti sustabdyta transporto priemone ar jos vairuotojo pagalba;

66.8. likviduojami stichinių nelaimių, avarijų ir kiti padariniai;

66.9. dalyvaujama policijos specialiosiose operacijose.

67. Prieš stabdydamas transporto priemonę patrulis turi įvertinti visas galimas aplinkybes, kad stabdymo metu nekiltų grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui, sustojusi transporto priemonė netrukdytų kitiems eismo dalyviams.

68. Transporto priemonę stabdantis policijos pareigūnas turi būti uniformuotas.

69. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku.

70. Tamsiu paros metu transporto priemonės stabdomos laikantis šių reikalavimų:

70.1. policijos pareigūnas turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (kelių policijos pareigūno kombinezonus, specialiąsias liemenes, rankogalius ar kt.), dirbti tik specialiomis spalvomis dažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu;

70.2. patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai;

70.3. stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Rekomenduojama stabdyti apšviestuose kelio ruožuose (išskyrus atvejus, kai jų vairuotojai pažeidžia KET reikalavimus).

71. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant patruliniu automobiliu, įjungus jo mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš užpakalio ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per patrulinio automobilio garsiakalbį.

72. Sustabdęs transporto priemonę patrulis radijo ryšio priemonėmis privalo pranešti budėtojui stabdymo vietą, sustabdytos transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį. Apie vairuotojui taikytas poveikio priemones informuojamas budėtojas, kuris šią informaciją fiksuoja raštu (išskyrus atvejus, kai policijos įstaigos budėtojų padalinyje yra naudojamos pokalbio įrašymo priemonės).

73. Greitosios medicinos pagalbos, policijos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo bei kitų specialiųjų tarnybų transporto priemonės su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiais garso signalais stabdomos tik tais atvejais, kai yra tikslių duomenų, kad jos pavogtos, naudojamos nusikalstamais tikslais, arba jų vairuotojai neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių ar kitų medžiagų.

74. Jeigu eismo dalyvis padarė teisės pažeidimą, jo esmė paaiškinama pažeidėjui remiantis atitinkamais KET ir kitų teisės aktų reikalavimais. Be to, jis įspėjamas, jog jo pokalbis ir veiksmai gali būti įrašyti techninėmis priemonėmis ir panaudoti nagrinėjant teisės pažeidimo bylą.

75. Pažeidėją ir kitus su pažeidimu susijusius asmenis į patrulinį automobilį galima pakviesti tik tais atvejais, kai reikia įforminti teisės pažeidimo dokumentus, vairuotojo neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui patikrinti, supažindinti su kitų matavimo prietaisų rodmenimis.

76. Jeigu yra sustabdyta transporto priemonė ir tikrinami jos, vairuotojo ar krovinio dokumentai, arba kai įforminamas teisės pažeidimas, draudžiama stabdyti kitas transporto priemones, išskyrus atvejus, kai daromi teisės pažeidimai arba vykdomos policijos specialiosios operacijos.

77. Jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, patrulis privalo:

77.1. įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinio numerio ženklą, markę, modelį, spalvą, ypatingus požymius) ir pranešti budėtojui;

77.2. persekioti transporto priemonę patruliniu automobiliu (motociklu), įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus, stengtis ją sustabdyti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį;

77.3. per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę;

77.4. patrulinio automobilio (motociklo) judėjimo greitį pasirinkti, kad būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas;

77.5. prireikus Policijos veiklos įstatymo nustatyta tvarka panaudoti priverstinio stabdymo priemones arba šaunamąjį ginklą;

77.6. sustabdžius transporto priemonę, imtis visų atsargumo priemonių ir išsiaiškinti nestojimo priežastį;

77.7. esant būtinumui teisės aktų nustatyta tvarka pristatyti transporto priemonę, vairuotoją bei keleivius į policijos įstaigą;

77.8. išsamiai aprašyti stabdymo ir (ar) sulaikymo aplinkybes tarnybiniame pranešime ir pažeidimą įforminti nustatyta tvarka;

77.9. jeigu vairuotojas (keleivis) pasipriešino ir (ar) nevykdė patrulio teisėto nurodymo ar reikalavimo arba įžeidinėjo jo garbę ir orumą, surinkti šio pažeidimo medžiagą (pažeidėjo ir liudytojų paaiškinimai, patrulių tarnybiniai pranešimai, daiktiniai įrodymai, vaizdo ar garso įrašai, protokolas ir kt.), kuri nustatyta tvarka registruojama ir išsiunčiama miesto (rajono) apylinkės teismui;

77.10. nesustabdžius transporto priemonės, surašyti tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyti pažeidimo esmę, stabdymo aplinkybes bei priemones, kurių imtasi pažeidėjui sulaikyti, taip pat vairuotojo ir keleivių požymius.

78. Gavęs pranešimą, kad artėja transporto priemonė, kurios vairuotojas nepakluso reikalavimui sustoti, patrulis teisės aktų nustatyta tvarka, nesukeldamas grėsmės žmogaus gyvybei, transporto priemonei sulaikyti gali panaudoti priverstinio stabdymo priemones.

79. Sustabdęs transporto priemonę, kuria pagal KET reikalavimus draudžiama toliau važiuoti dėl jos techninių gedimų, patrulis privalo dviem egzemplioriais surašyti transporto priemonės techninės apžiūros aktą ir nustatyta tvarka įforminti pažeidimą. Techninės apžiūros aktas taip pat gali būti surašomas apžiūrint transporto priemones po autoavarijos, vagystės ir kitais atvejais, dalyvaujant arba nedalyvaujant savininkui (valdytojui). Šiais atvejais antras akto egzempliorius atiduodamas savininkui (valdytojui).

80. Jeigu buvo surašytas protokolas, pirmas techninės apžiūros akto egzempliorius pridedamas prie jo, o antras atiduodamas vairuotojui.

81. Jeigu vairuotojui bauda buvo paskirta ir paimta pažeidimo padarymo vietoje, pirmas techninės apžiūros akto egzempliorius, kuriame įrašoma baudos kvito serija ir numeris, įsegamas atskirai tam skirtame segtuve.

82. Patruliams draudžiama: stabdyti transporto priemones kelių ruožuose, kur ribotas matomumas, stačiose įkalnėse ir nuokalnėse, sankryžose, perėjose, geležinkelio pervažose ir kitose pavojingose vietose, kur sustojusi transporto priemonė gali sukelti autoavariją, sutrukdyti kitų transporto priemonių eismą, sudaryti transporto grūstį, užstoti kitiems vairuotojams kelio ženklus ar šviesoforo signalus, sukelti pavojų patrulių ir (arba) eismo dalyvių gyvybei ar sveikatai; paimti valstybinio numerio ženklus.

VIII. PATRULIO VEIKSMAI AUTOAVARIJOS VIETOJE

83. Jeigu patrulis gavo informacijos apie įvykusią autoavariją ne iš policijos įstaigos budėtojo, jis turi nedelsdamas pranešti budėtojui ir toliau veikti pagal jo nurodymus.

84. Į autoavarijos vietą būtina atvykti kaip galima greičiau.

85. Atvykus į autoavarijos vietą, būtina:

85.1. prireikus įjungti patrulinio automobilio specialiuosius šviesos signalus;

85.2. patrulinį automobilį pastatyti taip, kad būtų galima saugiai prieiti prie nukentėjusiojo ar apgadintos transporto priemonės;

85.3. išsiaiškinti, ar yra nukentėjusiųjų, ar reikalinga medicinos pagalba;

85.4. esant būtinybei autoavarijos vietą atitverti atitvėrimo priemonėmis arba kitaip ją pažymėti;

85.5. užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą bei autoavarijos vietos apsaugą;

85.6. imtis visų galimų priemonių autoavarijoje dalyvavusių asmenų turtui gelbėti ir (ar) apsaugoti;

85.7. nustatyti transporto priemonių vairuotojus, asmenis, susijusius su autoavarija, ir liudytojus;

85.8. stebėti, kad autoavarijoje dalyvavusios transporto priemonės liktų savo vietose, kad nebūtų naikinami ar klastojami palikti pėdsakai;

85.9. jei autoavarijos metu atitrūkusios nuo automobilio detalės (krovinys) išsibarstė po važiuojamąją dalį ir dėl to kitų transporto priemonių eismas tapo nebeįmanomas, jas nufotografuoti (nufilmuoti) ir (arba) pažymėjus (dažais, kreida ir kt.) vietas, kur jos (jis) buvo, pašalinti;

85.10. jei reikia, reguliuoti eismą ir (ar) organizuoti autoavarijos vietos apylanką;

85.11. informuoti budėtoją apie atliekamus veiksmus ir aplinkybių pasikeitimus;

85.12. jeigu po autoavarijos dokumentų įforminimo transporto priemonės dėl apgadinimų toliau važiuoti negali, teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti jų nuvežimą ir pasaugą;

85.13. surašyti tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyti visas autoavarijos aplinkybes, vairuotojų, nukentėjusiųjų, liudytojų duomenis, rastus daiktus ir pėdsakus, eismo, meteorologines sąlygas ir kt.

86. Atvykus į autoavarijos, kurios metu nukentėjo žmonės, vietą, iki atvyks operatyvinė tardymo (kvotos) grupė, be 85 punkte nurodytų veiksmų, būtina:

86.1. imtis priemonių, kad nukentėjusiems asmenims būtų suteikta skubi medicinos pagalba ir (arba) jie būtų pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą;

86.2. jei yra galimybė, nukentėjusieji gabenami specialiu medicinos pagalbos automobiliu. Patrulis turi užsirašyti šio automobilio valstybinį numerį ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią bus pristatyti nukentėję asmenys, pavadinimą;

86.3. jei nėra galimybės iškviesti medicinos pagalbos automobilio, o nukentėjusiųjų būklė gali turėti įtakos jų sveikatai ir gyvybei, reikia gabenti juos pakeleiviniu automobiliu. Patrulis turi užsirašyti šio automobilio duomenis, vairuotojo pavardę bei asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią bus pristatyti nukentėję asmenys, pavadinimą;

86.4. nustatyti nukentėjusiųjų pavardes, vardus ir gyvenamąsias (darbo) vietas;

86.5. saugoti transporto priemones, jose esančius daiktus ir krovinį;

86.6. užrašyti vairuotojų, kurių transporto priemonės dalyvavo autoavarijoje, liudytojų ir kitų su autoavarija susijusių asmenų duomenis;

86.7. paimti autoavarijos dalyvių vairuotojo pažymėjimus, o jei jų nėra – kitus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir transporto priemonių registracijos liudijimus bei užtikrinti, kad šie asmenys būtų autoavarijos vietoje tol, kol operatyvinė grupė įformins autoavarijos dokumentus;

86.8. atvykus operatyvinės grupės vadovui, perduoti jam vairuotojų pažymėjimus (kitus dokumentus), transporto priemonių registracijos liudijimus ir toliau veikti pagal jo nurodymus.

87. Įforminant autoavarijos, kurios metu nukentėjo žmonės, dokumentus, surašomas autoavarijos vietos apžiūros protokolas (7 priedas) ir sudaromas planas (8 priedas). Paprastai šiuos dokumentus pildo operatyvinės grupės pareigūnas.

88. Įforminant autoavarijos, kurios metu buvo sugadintos (apgadintos) transporto priemonės, kroviniai, kelias, kelio statiniai arba kitoks turtas, dokumentus ir atvykus į jos vietą, be 85 punkte nurodytų veiksmų, būtina:

88.1. apklausti liudytojus autoavarijos vietoje bei paimti jų rašytinius paaiškinimus, o jeigu tokios galimybės nėra, užrašyti jų duomenis;

88.2. sudaryti autoavarijos vietos schemą (9 priedas), nurodant mastelį. Jei autoavarijos vietoje tvarkingai sudaryti schemos neįmanoma, sudaromas schemos juodraštis, kuriame turi pasirašyti autoavarijos dalyviai. Atvykus į policijos įstaigos budėtojų padalinį pagal juodraštį nubraižoma schema, nurodant mastelį, kurioje taip pat turi pasirašyti autoavarijos dalyviai. Schemos juodraštis pridedamas prie autoavarijos medžiagos;

88.3. apžiūrėti transporto priemones, kurios dalyvavo autoavarijoje, ir schemoje aprašyti jų apgadinimus;

88.4. išsiaiškinti autoavarijos aplinkybes, nustatyti jos kaltininką ir surašyti jam protokolą.

89. Jei dėl autoavarijos sudėtingumo be papildomo tyrimo nėra galimybės nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET, patrulis gali paimti vairuotojų pažymėjimus ir išduoti laikinus leidimus vairuoti transporto priemones (10 priedas), kuriuose nurodo, kada vairuotojai turi atvykti į policijos įstaigą įforminti administracinio teisės pažeidimo dokumentų.

90. Autoavarijos schemoje fiksuojama:

90.1. tiksli transporto priemonių padėtis pagal stacionarius orientyrus (objektus);

90.2. transporto priemonių ratų pėdsakai, nurodant jų pobūdį (slydimo ir stabdymo, slydimo skersine kryptimi, laisvo riedėjimo, riedėjimo ir stabdymo), ir šių pėdsakų pradžia ir pabaiga kelio važiuojamosios dalies pločio ir ilgio atžvilgiu;

90.3. kelio važiuojamosios dalies dangos rūšis, defektai, paviršius;

90.4. transporto priemonių stiklų šukės, plastmasinių dalių nuolaužos, nubyrėjusi žemė, tepalo, benzino, aušinimo skysčio, kraujo ir kitos dėmės kelio ilgio ir pločio bei stacionarių orientyrų (objektų) atžvilgiu;

90.5. kelio ženklinimas, nurodant ištisinių ašinių linijų ilgį;

90.6. šviesoforai ir kelio ženklai, nurodant atstumus nuo jų iki sankryžose kertamų gatvių važiuojamųjų dalių.

91. Autoavarijos vietos schemoje įvardijami grafiškai pažymėti daiktai, pėdsakai, transporto priemonės ir kiti daiktiniai įrodymai. Jeigu pažymima transporto priemonių susidūrimo vieta, nurodoma, pagal kokius požymius ji nustatyta.

92. Autoavarijos dalyvių paaiškinimuose turi būti nurodomos transporto priemonių judėjimo kryptys, greičiai, atstumai iki atsiradusių kliūčių, nukentėjusių pėsčiųjų judėjimo kryptys ir sparta, matomumo, oro sąlygos ir kitos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant autoavarijos kaltininką.

Autoavarijoje dalyvavusios (-ių) transporto priemonės (-ių) savininkui (-ams) (valdytojui (-ams)) išduodama pažyma (-os) (11 priedas) dėl transporto priemonės sugadinimų (apgadinimų).

93. Jeigu bent vienas vairuotojas sudarytoje schemoje nepasirašo, apie tai pažymima pasirašyti skirtoje vietoje.

94. Jeigu vairuotojas su transporto priemone pasitraukė iš autoavarijos vietos, atvykus į tokios autoavarijos vietą, papildomai būtina:

94.1. apie tai nedelsiant informuoti budėtoją;

94.2. apklausti autoavarijos dalyvius (dalyvį), nukentėjusiuosius, liudininkus ir pagal jų parodymus bei autoavarijos vietoje likusius pėdsakus (glaisto, dažų likučiai, padangų žymės, žibintų, stiklų šukės, detalės, nukritusios nuo transporto priemonės, ir kt.) imtis priemonių nustatyti pasitraukusios transporto priemonės markę, modelį, spalvą, valstybinį numerį, kitus galimus požymius (užrašai, būdingos formos, apdailos elementai, apgadinimai ir kt.), kryptį, kuria nuvažiavo transporto priemonė;

94.3. surinktą informaciją perduoti budėtojui;

94.4. suderinus su budėtoju arba atvykusiu operatyvinės tardymo (kvotos) grupės vadovu, persekioti pasitraukusią transporto priemonę arba ieškoti jos netoli autoavarijos vietos;

94.5. suradus pasišalinusią transporto priemonę, nedelsiant informuoti operatyvinės tardymo (kvotos) grupės vadovą arba budėtoją.

IX. ASMENŲ NUŠALINIMAS NUO TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRAVIMO

95. Vairuojantis transporto priemonę asmuo turi būti nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, kai:

95.1. įtariama, jog jis yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, blogai jaučiasi, o tolesnis jo vairavimas gali kelti grėsmę eismo saugumui;

95.2. neturi teisės vairuoti transporto priemonės;

95.3. būtina nusiųsti jį į medicinos įstaigą papildomai pasitikrinti įtarus, kad jis dėl sveikatos būklės gali kelti pavojų saugiam eismui.

96. Nušalinus asmenį nuo transporto priemonės vairavimo, patrulis tarnybiniame pranešime nurodo nušalinimo nuo vairavimo priežastį (-is), kur yra transporto priemonė, ar ji buvo pristatyta į policijos įstaigą, saugojimo aikštelę arba į kitą vietą ir kokiu būdu. Jei ją vairuos kitas vairuotojas, nurodyti jo duomenis.

97. Vairuojančiam transporto priemonę asmeniui apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo surašomas pranešimas (6 priedas), kurio vienas egzempliorius jam įteikiamas pasirašytinai. Jei asmuo atsisako pasirašyti, apie tai pažymima pranešime. Antras pranešimo egzempliorius (nuorašas) pridedamas prie administracinio teisės pažeidimo bylos.

98. Jei asmenį nušalinus nuo transporto priemonės vairavimo jos saugumu pats nušalintas asmuo negali pasirūpinti ar transporto priemonės stovėjimas kelia grėsmę eismo saugumui, minėta transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama teisės aktų nustatyta tvarka.

X. EISMO DALYVIŲ NEBLAIVUMO (GIRTUMO) AR APSVAIGIMO BŪSENOS NUSTATYMO TVARKA

99. Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

100. Visi asmenų neblaivumo tikrinimo atvejai registruojami žurnale (3 priedas). Kiekvienam alkoholio kiekio matuokliui pildomas atskiras policijos įstaigos antspaudu antspauduotas žurnalas. Jo lapai turi būti sunumeruoti, įrišti.

101. Jeigu prireikia medicininės apžiūros neblaivumui (apsvaigimui) nustatyti, pildomas asmens siuntimas (4 priedas). Su siuntimu turi būti pateikti ir asmens tapatybę įrodantys dokumentai.

102. Nustačius, kad vairuotojas neblaivus, patrulis turi nustatyta tvarka įforminti pažeidimą.

XI. PATRULIŲ VEIKLA UŽTIKRINANT OBJEKTŲ APSAUGĄ

103. Patrulis, gavęs informacijos apie suveikusias policijos stebimųjų (saugomųjų) objektų signalizacijos priemones, privalo:

103.1. patvirtinti informacijos gavimą;

103.2. prie objekto vykti artimiausiu keliu;

103.3. atvykęs prie objekto pranešti apie atvykimą budėtojui;

103.4. vykdyti išorinę objekto apžiūrą – apžiūrėti objekto langus, duris, vartus, užraktus, sienas, pagal galimybę stogą, išorines signalizacijos priemones bei kitas galimo įsilaužimo vietas, patikrinti objekto prieigas, pašalinius asmenis bei transporto priemones;

103.5. informuoti budėtoją apie apžiūros rezultatus;

103.6. vykdyti kitus budėtojo nurodymus.

104. Jeigu prie objekto atvyksta du ar daugiau patrulių, vadovautis instrukcijos 133 punkto nuostatomis.

105. Patrulis, nustatęs įsilaužimo arba kitokio kėsinimosi į stebimąjį (saugomąjį) objektą požymius, privalo:

105.1. imtis visų objekto apsaugos priemonių;

105.2. blokuoti galimus įtariamų asmenų atsitraukimo kelius;

105.3. organizuoti įtariamų asmenų paiešką ir sulaikymą, derinti savo veiksmus su budėtoju ir kitomis policijos pajėgomis;

105.4. nustatęs, jog objekto viduje yra pašalinių asmenų, informuoti budėtoją, blokuoti įtariamų asmenų atsitraukimo kelius ir saugoti objektą.

106. Neįeiti į objekto vidų be objekto savininko ar atsakingo asmens, kuriam objekto savininkas ar jo įgaliotas asmuo yra suteikęs teisę įjungti (išjungti) signalizacijos priemones.

107. Neįeiti į objektą, kuriame aptikti įsilaužimo požymiai, be policijos įstaigos operatyvinės grupės pareigūnų.

108. Nepalikti stebimojo (saugomojo) objekto be budėtojo leidimo.

109. Patrulis, reaguodamas į signalizacijos priemonių suveikimus, pamatęs daromą nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą, turi nedelsdamas pranešti budėtojui ir tolesnius veiksmus derinti su juo.

XII. ELGESYS IR BENDRAVIMAS SU ASMENIMIS

110. Patruliai, bendraudami su asmenimis, privalo būti ramūs, santūrūs, kantrūs, apgalvotai reikšti savo mintis ar nuomonę, mandagūs, taktiški, kreiptis į juos tik „Jūs“, pastabas ir reikalavimus išsakyti pagarbiai, įtikinamai ir neįžeidžiant. Patrulio pareigūnas, kreipdamasis į asmenį, turi pasisveikinti, atiduoti pagarbą, pasakyti policijos įstaigos ir (ar) padalinio pavadinimą, savo pareigas, pavardę, trumpai ir aiškiai išdėstyti kreipimosi priežastį ir tikslą. Įforminant teisės pažeidimų dokumentus bei pažeidėjams taikant administracinio poveikio priemones išaiškinti jų teises.

111. Asmenų reikalavimu policijos pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą, neperduodamas jo į rankas.

112. Aiškinantis įvykio aplinkybes, reikia įvertinti įvykio dalyvių psichinę bei emocinę būseną, todėl jautriai reaguojančiam asmeniui reikia leisti nusiraminti ir jį išklausyti vėliau.

Liudytojus reikia išklausyti negirdint kitiems liudytojams bei asmenims, įtariamiems padarius teisės pažeidimą.

113. Asmeniui, įtariamam padarius teisės pažeidimą, jo esmė paaiškinama remiantis atitinkamais teisės aktais. Be to, naudojant vaizdo, garso ar kitokią aparatūrą, asmenį reikia įspėti, kad tai, ką jis kalbės, gali būti įrašyta aparatūra ir panaudota nagrinėjant administracinę ar baudžiamąją bylą.

114. Patruliui draudžiama įsivelti į ginčus su asmenimis, prarasti savitvardą, šiurkščiai atsakyti į šiurkštumą, vadovautis asmeninėmis nuostatomis. Taip pat patruliui draudžiama kalbėtis su teisės pažeidėjais temomis, nesusijusiomis su padarytais pažeidimais, bei iš anksto viešai komentuoti teisėtvarkos pažeidimų aplinkybes bei jų dalyvių veiksmus, daryti išvadas bei įvertinimus. Taip pat rodyti savo palankumą kuriam nors įtariamam padarius teisėtvarkos pažeidimą asmeniui bei kalbėti temomis, nesusijusiomis su įvykiu.

115. Asmeniui, įtariamam padarius teisės pažeidimą, reikia sudaryti galimybes paaiškinti galimus neteisėtus veiksmus.

116. Patruliui draudžiama kištis į privačius asmenų ginčus, išskyrus atvejus, kai iškyla tiesioginis pavojus asmenų sveikatai ar gyvybei arba kai daromas teisės pažeidimas.

117. Esant galimybei, pastabos ir nurodymai asmenims, pažeidusiems teisės normų reikalavimus, duodami šalia jų nesant vaikų.

118. Su vaikais patrulis privalo bendrauti taip pat pagarbiai, kaip ir su suaugusiais asmenimis. Pastabos ir nurodymai išreiškiami atsižvelgiant į jų elgesį, amžių ir kitas aplinkybes.

119. Pateikti asmens, transporto priemonės, krovinio dokumentus reikalaujama pagarbiai, nurodant reikalavimo priežastį. Negalima tikrinamų dokumentų mėtyti, laikyti nepridengtų lyjant ar sningant, sutepti, lankstyti, daryti juose įrašus, išskyrus įstatymų numatytus privalomus įrašų atlikimo atvejus. Jeigu dokumentai yra piniginėje, aplanke arba į juos įdėti užrašai, pinigai ar kiti pašaliniai daiktai, būtina pasiūlyti savininkui pačiam išimti tokius daiktus. Pareigūnai turi teisę tikrinti dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti šiais atvejais:

119.1. įtardami asmenis padarius teisės pažeidimą;

119.2. tikrindami, kaip asmenys laikosi migraciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;

119.3. vykdydami policijos specialiąsias operacijas.

120. Kilus įtarimui, kad pateikti dokumentai suklastoti ar neteisėtai įgyti, pateikęs dokumentus asmuo įstatymų nustatyta tvarka sulaikomas ir pristatomas į policijos įstaigą.

XIII. ASMENŲ, ĮTARIAMŲ PADARIUS NUSIKALTIMUS AR KITUS TEISĖS PAŽEIDIMUS, SULAIKYMO IR PRISTATYMO Į POLICIJOS ĮSTAIGĄ TVARKA

121. Patrulis, pastebėjęs įtarimą sukėlusius asmenis, juos stebi, nesukeldamas įtarimo jiems ar aplinkiniams. Nusprendęs juos sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą, privalo motyvuoti savo veiksmų teisėtumą, apgalvoti sulaikymo planą ir numatyti patogiausią sulaikymo momentą. Taip pat, esant galimybei, apie tai informuoti budėtoją ir iškviesti pastiprinimą. Be to, būtina atsižvelgti į:

121.1. sulaikomų asmenų ir jų bendrininkų skaičių, jų psichinę ir fizinę būseną;

121.2. ginkluoto pasipriešinimo ar užpuolimo galimybę;

121.3. papildomų pajėgų poreikį;

121.4. sulaikomų asmenų ir jų bendrininkų pasišalinimo tikimybę;

121.5. atsitraukimo kelius bei kliūtis.

122. Esant galimybei, įtariamiesiems sulaikyti reikia pasirinkti toliau nuo žmonių susibūrimo, pereinamų kiemų ar visuomeninio transporto stotelių esančią vietą.

123. Patrulio pareigūnai, sulaikydami ir pristatydami į policijos įstaigą asmenis, įtariamus teisės pažeidimo padarymu, šaunamąjį ginklą, fizinę ir kitą prievartą naudoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situaciją.

124. Pristatydami į policijos įstaigą asmenis, įtariamus padarius teisės pažeidimus, patrulio pareigūnai privalo būti budrūs, ryžtingi, santūrūs ir griežtai laikytis teisėtumo. Jie privalo numatyti priemones, jei įtariami asmenys mėgins pabėgti arba jų bendrininkai mėgins juos išvaduoti ar sudaryti sąlygas sulaikytiems asmenims pabėgti.

125. Įtariamųjų dalinė asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas atliekamas iškart po sulaikymo. Rasti ginklai arba kiti daiktai, kurie gali būti panaudoti pasipriešinimui, užpuolimui ar pabėgimui, susižalojimui, taip pat galimi daiktiniai įrodymai nedelsiant paimami, stengiantis išsaugoti galimus pirštų antspaudus ir kitus įrodyminę reikšmę galinčius turėti požymius.

126. Sulaikytą asmenį įlaipinti į transporto priemonę reikia saugiai, nepadarant jam traumų, taip pat nesudarant šiam asmeniui galimybių užpulti policijos pareigūnų ar kitų asmenų, sugadinti transporto priemonę.

127. Sulaikyti asmenys į policijos įstaigą pristatomi policijos transportu. Išskirtiniais atvejais galima pristatyti ne policijos transportu.

128. Išlaipinus sulaikytą asmenį iš transporto priemonės, būtina apžiūrėti saloną, ar nėra paliktų ar paimtų daiktų, įrankių ar dokumentų.

129. Patruliai, pristatydami sulaikytus asmenis į policijos įstaigą, privalo stebėti, kad sulaikytas asmuo neišmestų arba neperduotų daiktinių įrodymų ir jam nebūtų perduoti ginklai ar kitos priemonės, kuriomis sulaikytas asmuo galėtų padaryti žalą aplinkiniams arba sau.

130. Pristatęs sulaikytą asmenį į policijos įstaigą, policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime surašo, kas sulaikė ir pristatė asmenį, sulaikymo laiką, vietą, pagrindą, priežastį ir aplinkybes, sulaikymo ir pristatymo metu rastus ir paimtus ginklus, daiktus, įrankius ar dokumentus, nurodo, ar buvo naudojama prievarta, jei taip, kokios rūšys ir kokie padariniai, taip pat nurodo sulaikyto asmens bei liudytojų anketinius duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą ar gimimo datą, gyvenamąją vietą).

XIV. PATRULIO VEIKSMAI ĮVYKIO VIETOJE

131. Gavęs pranešimą apie padarytą teisės pažeidimą, patrulis pagal aplinkybes turi išsiaiškinti:

131.1. asmens, pranešusio apie teisės pažeidimą, anketinius duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą arba asmens kodą, gyvenamąją vietą, telefonų numerius), pranešimo laiką;

131.2. nukentėjusio asmens būklę, kokia pagalba reikalinga, jo anketinius duomenis;

131.3. teisės pažeidimą mačiusius asmenis (liudytojus), jų anketinius duomenis;

131.4. asmenų, įtariamų padarius teisės pažeidimą, požymius, pasitraukimo kryptį;

131.5. koks teisės pažeidimas padarytas, jo padarymo vietą ir tikslų laiką;

131.6. kokie ir kokiu tikslu padaryti įvykio vietos pakeitimai;

131.7. kitus būtinus duomenis, kurie surašomi į tarnybinę knygelę.

132. Patrulis įvykio vietoje privalo:

132.1. apie atvykimą į įvykio vietą nedelsiant pranešti budėtojui ir savo veiksmus derinti su juo;

132.2. numatyti papildomų pajėgų poreikį;

132.3. imtis visų teisėtų priemonių teisės pažeidimams užkardyti arba jau daromiems sustabdyti;

132.4. suteikti neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiems asmenims;

132.5. persekioti asmenis, įtariamus padarius teisės pažeidimą, tol, kol bus sulaikyti ar jų sulaikyti bus neįmanoma;

132.6. nustatyti liudytojus;

132.7. apsaugoti įvykio vietą.

Nurodytų veiksmų eiliškumas priklauso nuo teisės pažeidimo rūšies ir pobūdžio, patrulio sudėties bei kitų aplinkybių.

133. Jeigu į įvykio vietą atvyksta du ar daugiau patrulių, pirmojo atvykusio patrulio vyresnysis laiku apie padėtį informuoja budėtoją ir atvykusios operatyvinės grupės vyresnįjį, su kuriais derina ir koordinuoja patrulių, esančių įvykio vietoje, veiksmus.

134. Jeigu aplinkybės neleidžia persekioti ar ieškoti asmenų, įtariamų padarius teisės pažeidimą, arba visos teisėtos priemonės buvo nerezultatyvios, patruliai privalo likti įvykio vietoje ar grįžti į ją, apie tai pranešti budėtojui ir tolesnius veiksmus derinti su juo.

135. Siekiant apsaugoti įvykio vietą, nusikaltimo ar kito teisės pažeidimo pėdsakus ir įrodymus nuo sugadinimo ar sunaikinimo, įvykio vieta aptveriama. Niekas, išskyrus įvykį tiriančius pareigūnus, neturi liesti, judinti daiktų, keisti jų padėties. Įvykio vietos ribos nustatomos taip, kad jos apimtų visus objektus, galinčius turėti reikšmės išaiškinant teisės pažeidimą. Ribos pažymimos specialia plastikine juosta su užrašu „STOP POLICIJA“ ar kitu užrašu, taip pat policijos barjerais ar kitais daiktais, nurodančiais, kad be policijos leidimo patekti į teritoriją yra draudžiama. Patrulių palikti pėdsakai pažymimi.

136. Patrulis įvykio vietoje turi įsiminti ir pasižymėti aplinkybes, galinčias keistis laikui bėgant: kvapus, oro sąlygas, apšvietimą ir pan. Užtikrindamas įvykio vietos neliečiamumą ir saugumą, patrulis ypač turi atkreipti dėmesį į:

136.1. nusikaltimo ar kito teisės pažeidimo padarymo įrankius;

136.2. pirštų, avalynės, transporto priemonių ar kitus pėdsakus;

136.3. kraujo dėmes, plaukų, drabužių, audinių dalis;

136.4. stiklo šukes, medžio, metalo, plastmasės, žemės, dažų ir kitų medžiagų dalis, nuorūkas, degtukus ir t. t.

137. Patruliai įvykio vietoje privalo veikti ryžtingai, ramiai ir susikaupę, nedaryti jokių veiksmų, galinčių sukelti konfliktines situacijas su aplinkiniais.

138. Siekiant surasti daiktus, pėdsakus ar požymius, susijusius su nusikaltimu ar kitu teisės pažeidimu, suteikiant nukentėjusiesiems pagalbą arba siunčiant į sveikatos priežiūros įstaigą, reikia apžiūrėti jų drabužius, galvą, rankas, kojas. Sužeistųjų buvimo vieta įsimenama, o prireikus pažymima. Jeigu sužeistasis yra be aiškių gyvybės požymių, pirmiausia būtina patikrinti, ar jis gyvas, ar miręs. Tai patrulis turi atlikti pagal galimybes nekeisdamas jo padėties, greta esančių daiktų ir pėdsakų. Lavonai iki atsakingų už įvykio tyrimą pareigūnų atvykimo nejudinami ir esant galimybei apdengiami.

139. Jeigu lietus, sniegas, vėjas ar kitos oro sąlygos gali sugadinti ar sunaikinti pėdsakus ar daiktinius įrodymus, būtina imtis priemonių juos apsaugoti uždengiant polietileno plėvele, brezentu, kartonu, šiferiu ar kitais daiktais ar priemonėmis. Pėdsakams ant vertikalių paviršių išsaugoti įrengiami stogeliai ar priedangos ir pan. Pėdsakams ir daiktiniams įrodymams išsaugoti naudojamos priemonės ir medžiagos neturi būti aštraus kvapo, kad būtų galima panaudoti tarnybinį šunį.

140. Atvykus atsakingiems už nusikaltimo ar kito teisės pažeidimo tyrimą pareigūnams, patrulis grupės vyresniajam turi pranešti apie įvykį, gautus ir surinktus duomenis, įvykdytas priemones ir rezultatus ir vykdyti grupės vyresniojo arba budėtojo nurodymus.

141. Patruliams draudžiama teikti informaciją apie įvykį pašaliniams asmenims.

142. Patrulis, nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nedelsdamas turi apie tai informuoti budėtoją, vietoje surinkti administracinį teisės pažeidimą įrodančią medžiagą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.) ir įstatymo numatytais atvejais teisės pažeidėją su surinkta medžiaga pristatyti į policijos įstaigą, o nesant galimybės jo sulaikyti, pristatyti tik medžiagą.

XV. MASINIŲ RIAUŠIŲ IR TEISĖS PAŽEIDIMŲ, PADARYTŲ GRUPĖS ASMENŲ, UžKARDYMAS IR NUTRAUKIMAS

143. Siekdamas užkardyti masines riaušes ir teisės pažeidimus, padarytus grupės asmenų (toliau – masiniai teisės pažeidimai), patrulis privalo:

143.1. atlikdamas tarnybą didelio žmonių susibūrimo vietose, įdėmiai stebėti padėtį ir žmonių, esančių jose, kontingentą, atkreipti dėmesį į visas aplinkybes, galinčias sukelti masinius teisės pažeidimus; esant būtinybei, pranešti apie tai budėtojui ar atsakingam pareigūnui bei vykdyti jo nurodymus;

143.2. nedelsdamas reaguoti į chuliganizmo atvejus ir žmonių pranešimus apie gresiančius masinius teisės pažeidimus, pagal galimybes išaiškinti pažeidėjams jų veiksmų neteisėtumą ir reikalauti tuos veiksmus nutraukti; siekdamas neleisti viešosios tvarkos pažeidimams peraugti į riaušes arba susiklosčius situacijai, kai būtinas neatidėliotinas sprendimo priėmimas, greitai ir ryžtingai sulaikyti kurstytojus ar teisės pažeidėjus.

144. Nutraukiant teisės pažeidimus žmonių susibūrimo vietose, taip pat sulaikant masinių teisės pažeidimų organizatorius ir aktyvius dalyvius, reikia veikti apdairiai, atsižvelgiant į susirinkusių žmonių reakciją, siekti savo veiksmais nepabloginti situacijos.

145. Susidarius konfliktinėms situacijoms, pareigūnai privalo teisingai įvertinti jų pavojingumo laipsnį ir imtis adekvačių veiksmų siekiant užkirsti kelią masiniams teisės pažeidimams, apie tai pranešti budėtojui arba atsakingam už renginį pareigūnui.

146. Pranešimo apie incidentą metu nurodoma:

146.1. incidento pobūdis, vieta ir laikas;

146.2. incidento priežastis;

146.3. tiesiogiai incidente dalyvaujančių žmonių skaičius ir sudėtis;

146.4. šalia esančių, tačiau incidente nedalyvaujančių žmonių skaičius ir jų požiūris į incidentą.

147. Kilus masiniams teisės pažeidimams, patrulių veiksmus reglamentuoja Masinių riaušių ir teisės pažeidimų, padarytų grupės asmenų, likvidavimo operacijos „Vėtra“ planas bei jo sudarymo ir vykdymo instrukcija.

148. Masinių teisės pažeidimų metu policijos pareigūnai turi gerai žinoti kelius, kuriais patogiausia išvežti sulaikytuosius, taip pat patalpas, kuriose galima juos laikyti iki transporto priemonių atvykimo.

149. Asmenys, sulaikyti masinių teisės pažeidimų metu, tarnybiniu transportu nedelsiant pristatomi į policijos įstaigą.

150. Sudėtingose situacijose, kada organizatorių ar aktyvių dalyvių sulaikyti negalima arba nerekomenduotina, pagal galimybes imtis priemonių jų asmens tapatybei nustatyti ir sulaikyti vėliau, patogiu laiku.

151. Masinių teisės pažeidimų nutraukimo operacijoje dalyvaujantys pareigūnai privalo tiksliai vykdyti policijos įstaigos viešosios policijos patrulių padalinio vadovo nurodymus.

152. Nutraukus masinius teisės pažeidimus, imtis priemonių neleisti jiems pasikartoti – pasiūlyti asmenims nesirinkti grupėmis gatvėse, aikštėse ir kitose viešose vietose, o susirinkusiems – išsiskirstyti; apie tokias grupes, jų elgesį pranešti budėtojui; sugrąžinti normalų transporto ir pėsčiųjų eismą.

XVI. PATRULIAVIMAS TRANSPORTU

153. Patruliniai automobiliai, motociklai, dviračiai ir kateriai naudojami patruliuoti nustatytuose patruliavimo sektoriuose, nuvykti į įvykio vietą, taip pat (išskyrus dviračius) patruliams nuvežti į patruliavimo sektorius ar jiems pervežti tarnybos metu keičiant užduotis; įtariamiesiems, padariusiems nusikaltimus, ir kitiems teisės pažeidėjams sulaikyti bei pristatyti į policijos įstaigas, išimtiniais atvejais – bejėgiškos būklės asmenims pervežti, ir kitais nenumatytais, su tarnyba susijusiais atvejais.

154. Patruliniai sraigtasparniai naudojami eismui keliuose prižiūrėti, asmenims, įtariamiems padarius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, persekioti bei ieškoti, asmenims gelbėti masinių renginių metu ir kitais neatidėliotinais atvejais.

155. Patruliniai kateriai ar vandens motociklai naudojami užtikrinant viešąją tvarką, žmonių, aplinkos ir vandens transporto priemonių eismo saugumą vandens telkiniuose bei vandens sporto ir kitų renginių metu.

156. Patruliniai sraigtasparniai, automobiliai, motociklai, kateriai privalo turėti radijo ryšio priemones, specialius šviesos ir garso signalus bei turi būti pažymėti specialiais policijos skiriamaisiais ženklais. Eismo priežiūros bei policijos specialiųjų operacijų metu gali būti naudojami patruliniai automobiliai be specialių policijos skiriamųjų ženklų, tačiau su radijo ryšio priemonėmis bei specialiais šviesos ir garso signalais. Be to, sraigtasparniuose turi būti įrengta paieškai skirta infraraudonųjų spindulių kamera bei prožektorius. Patruliniai dviračiai gali būti su specialiais šviesos ir garso signalais bei pažymėti policijos skiriamaisiais ženklais.

157. Patruliavimo greitis turi užtikrinti visapusį teritorijos stebėjimą.

XVII. PATRULIŲ KINOLOGŲ TARNYBOS YPATUMAI

158. Patruliai kinologai patruliuoja priemiesčio zonoje, parkuose, neapšviestose gatvėse ir kitose vietose, kur dažniausiai padaromi teisės pažeidimai.

159. Tarnybiniai šunys pasitelkiami patalpoms ar vietovėms apžiūrėti ieškant ir sulaikant asmenis, įtariamus padarius teisės pažeidimus.

160. Instruktažo metu patrulis kinologas privalo išsiaiškinti patruliavimo su tarnybiniu šunimi sektoriuje, maršrute ar poste ypatumus ir darbo sąlygas.

161. Esant oro temperatūrai +25°C ir aukštesnei arba –20°C ir žemesnei, šuo negali dirbti ilgiau kaip 6 valandas. Žiemos metu reikia vengti druska pabarstytų patruliavimo teritorijų.

Aukšta teigiama temperatūra alina šunį ir mažina jo darbines savybes, be to, šunį gali ištikti šilumos ar saulės smūgis. Todėl, esant aukštai teigiamai temperatūrai, negalima šuns laikyti mažoje, aktyviai nevėdinamoje patalpoje, o darbo metu kas valandą šuniui skirti 5–10 minučių poilsio pertraukėles.

162. Patrulis kinologas, patruliuodamas su tarnybiniu šunimi, papildomai privalo turėti:

162.1. pirmosios medicinos pagalbos priemonių rinkinį;

162.2. trumpą ir ilgą pavadėlius;

162.3. šuns antsnukį ir antkaklį;

162.4. šuns darbą skatinančias priemones.

163. Patrulių kinologų automobiliai, naudojami patruliavimui, turi būti pritaikyti šunims transportuoti.

164. Vietovėms ar patalpoms patikrinti šuo paleidžiamas be antkaklio, bet su antsnukiu. Policininkas kinologas turi būti tokiu atstumu, kad galėtų stebėti šuns elgseną.

165. Tarnybos metu patrulis kinologas privalo užtikrinti, kad nuo šuns nenukentėtų pašaliniai, nekalti asmenys. Patruliuojant gatvėse, žmonių susibūrimo vietose, šuo privalo būti su antsnukiu ir trumpu pavadėliu.

166. Atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes, policininkas kinologas gali paleisti šunį nutraukti teisės pažeidimą, sulaikyti pažeidėją arba apginti save ir kitus.

167. Sulaikydamas asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą, jei leidžia galimybės, policininkas kinologas garsiai ir suprantamai privalo įspėti asmenį sukomanduodamas: „Policija! Stok! (Išeik!) Leidžiu šunį!“.

168. Negalima leisti šuns sulaikyti pažeidėjo, jei tarp jo ir pažeidėjo yra žmonių.

169. Pažeidėjui sulaikyti šuo paleidžiamas be antkaklio ir antsnukio.

170. Siekiant išvengti šuns praradimo, sulaikant ginkluotą, atsišaudantį ir esantį priedangoje nusikalstamą veiką padariusį asmenį, reikia šunį paleisti iš priešingos pusės ar asmeniui iš už nugaros arba sulaukti jo atsitraukimo arba pasidavimo.

171. Atliekant dalinę sulaikyto asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, šuo turi būti per 2–3 metrus nuo sulaikytojo ir vykdyti komandą „Saugok!“.

172. Jei nuo tarnybinio šuns nukentėjo sulaikytasis, pareigūnas privalo suteikti jam pirmąją medicinos pagalbą. Suteikiant pagalbą, šuo pagal komandą „Saugok!“ turi būti per 2–3 metrus nuo sulaikytojo.

173. Apie visus tarnybinio šuns panaudojimo tarnyboje atvejus policijos pareigūnas privalo parašyti tarnybinį pranešimą policijos įstaigos vadovui, nurodydamas panaudojimo laiką, vietą (vietovės pavadinimą, adresą), objektą (prieš ką šuo panaudotas), kokiomis aplinkybėmis ir kokie panaudojimo padariniai. Apie tarnybinio šuns padarytus sužalojimus ar asmens mirties atvejus nedelsiant informuojama prokuratūra.

174. Pristatant asmenį, įtariamą padarius teisės pažeidimą, pėsčiomis, patrulis kinologas su šunimi turi būti saugiu atstumu nuo jo. Šuo laikomas trumpu pavadėliu ir be antsnukio. Tarp konvojuojamojo ir pareigūno su šunimi neturi būti kitų asmenų.

175. Užkardant ar nutraukiant masinius teisės pažeidimus, tarnybiniai šunys naudojami blokuojant gatves, sankryžas, išskiriant ir padalijant minią bei sulaikant organizatorius ir aktyviausius vykdytojus. Šiais atvejais leidimą naudoti tarnybinius šunis duoda policijos įstaigos vadovas arba policijos operacijai vadovaujantis pareigūnas.

XVIII. RAITŲJŲ PATRULIŲ TARNYBOS YPATUMAI

176. Raituosius patrulius tikslingiausia panaudoti patruliuojant priemiesčio zonoje, parkuose, paplūdimiuose, skveruose, pėsčiųjų zonose, stadionuose ir jų prieigose, poilsiavietėse, miško masyvuose, užkardant ir nutraukiant teisės pažeidimus.

177. Tarnyba einama patruliuojant arba dirbant pagal atskirus planus, palaikant viešąją tvarką mitingų, demonstracijų, piketų, masinių renginių, visuomeninių švenčių, stichinių nelaimių metu, nutraukiant masinius teisės pažeidimus, taip pat eskortavimo, paradų, eisenų metu, būnant garbės sargyboje.

178. Raitosios policijos pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka gali panaudoti žirgą kaip policijos specialiąją priemonę.

179. Du raitojo patrulio pareigūnai į tarnybos vietą gali nuvykti raiti, jeigu atstumas nuo dislokacijos vietos iki sektoriaus yra ne daugiau kaip 5 kilometrai. Jeigu atstumas yra didesnis kaip 5 km, žirgai turi būti pervežami specialiai tam skirtu transportu. Susidarius raitelių kolonai, t. y. keturiems ir daugiau raitelių, jie turi būti lydimi specialiu policijos transportu.

180. Užtikrinant viešąją tvarką mitingų, demonstracijų, piketų metu, nutraukiant masinius teisės pažeidimus, raiteliai papildomai aprūpinami šalmais ir apsauginėmis liemenėmis, žirgai – plastikinėmis snukio apsaugos priemonėmis, nedegaus audinio gūnia ir kojų apsaugos priemonėmis.

181. Esant oro temperatūrai nuo + 5°C iki + 25°C, tarnyba su vienu žirgu atliekama ne ilgiau kaip 6 valandas. Per šias šešias valandas raitelis privalo kas dvi valandas 15 minučių nulipti nuo žirgo, atpalaiduoti balno pavaržas ir pavedžioti žirgą.

182. Esant oro temperatūrai + 20°C ir aukštesnei, privaloma papildomai pagirdyti žirgą.

183. Kai vidutinė dienos oro temperatūra yra +25°C ir aukštesnė, tarnyba trumpinama dviem valandomis. Pakilus temperatūrai penkiais laipsniais, tarnyba trumpinama dar dviem valandomis. Esant oro temperatūrai +35°C ir aukštesnei, tarnyba su žirgais neatliekama.

184. Kai vidutinė dienos oro temperatūra yra +5°C ir žemesnė, tarnybos laikas trumpinamas dviem valandomis. Esant oro temperatūrai nuo 0°C iki – 5°C, tarnyba einama 2 valandas.

185. Nerekomenduotina eiti tarnybos, kai oro temperatūra yra – 5°C ir žemesnė.

XIX. PATRULIŲ VEIKLOS REZULTATŲ APSKAITA IR ĮVERTINIMAS

186. Patrulių veiklos rezultatų apskaitos tikslas – stiprinti asmeninę pareigūnų atsakomybę už viešosios tvarkos, saugaus eismo ir policijos stebimųjų (saugomųjų) objektų apsaugos užtikrinimą, nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų užkardymą ir išaiškinimą, kokybišką konkrečių užduočių vykdymą prižiūrimame sektoriuje ar poste.

187. Patruliai savo darbo rezultatus surašo į tarnybines knygeles.

188. Policijos patrulių padalinio vadovas savo nustatyta tvarka ir forma analizuoja patrulių veiklą bei sudaro darbo rezultatų suvestinę. Rezultatai apibendrinami instruktažų, tarnybinių mokymų, pasitarimų metu.

189. Patrulių darbas vertinamas pagal:

189.1. teisėtumo laikymąsi, tarnybinę drausmę, kultūringą, pagarbų bendravimą su žmonėmis, reiklų elgesį su pažeidėjais;

189.2. viešosios tvarkos ir eismo saugumo būklę, nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų užkardymą ir išaiškinimą sektoriuje, maršrute ar poste;

189.3. suteiktą pagalbą asmenims ir eismo dalyviams;

189.4. policijos patrulių reagavimo į įvykius laiką;

189.5. policijos saugomų objektų apsaugos užtikrinimo efektyvumą, policijos patrulių atvykimo į saugomus objektus, iš kurių buvo gauti apsauginės signalizacijos suveikimo signalai, trukmę;

189.6. aktyvumą nustatant pavojingiausius KET pažeidimus;

189.7. transporto priemonių patikrinimų, atliktų užtikrinant eismo saugumą, skaičių;

189.8. bendradarbiavimą su kitais policijos įstaigų padaliniais, institucijomis bei visuomene;

189.9. šios instrukcijos ir kitų teisės aktų, būtinų patrulių uždaviniams vykdyti, išmanymą bei mokėjimą juos taikyti;

189.10. dokumentų įforminimo kokybę ir taisyklingumą;

189.11. tvarkingą ginklų, policijos specialiųjų priemonių, patrulinio transporto bei kitų priemonių būklę ir mokėjimą veiksmingai jomis naudotis;

189.12. policijos rikiuotės ir policijos uniforminės aprangos dėvėjimo taisyklių reikalavimų laikymąsi.

190. Patrulių padalinio veikla vertinama pagal tarnybos organizavimo lygį ir galutinius patrulių darbo rezultatus prižiūrimoje teritorijoje.

191. Duomenys apie policijos patrulių padalinių veiklą nustatyta tvarka pateikiami juos kontroliuojančiai bei koordinuojančiai įstaigai.

192. Patrulių darbo rezultatai surašomi į žurnalus (12 priedas).

193. Organizavus specialiąsias priemones saugiam eismui užtikrinti, pildoma pažyma (13 priedas).

______________

 Paskelbta „Valstybės žiniose“ 2003, Nr. 23-985

 
« sąrašas